Mūsų, ventspilietis, rašytojas ir poetas Herbertas Dorbė (1894–1983 m.) 1960-ais metais Galinciemo privačių namų rajone pasistatė nuosavą namą, kurį vėliau pavadino „Protėvių dulkėmis“. 1989-ais metais čia buvo įkurtas jo memorialinis muziejus. Jį ypač mėgsta vaikai ir moksleiviai, nes būtent kaip vaikų poetą H. Dorbę ir esame labiausiai pamilę. Pirmą kartą ten vykdami vaikai turbūt pagalvoja – o kaip gi gyvena žmogus, kuris yra rašytojas?
Pasirodo, kabinete yra knygų lentynos nuo grindų iki pat lubų, o svetainėje – muzikos instrumentai, svečių knyga su žinomų ir Latvijos kultūrai nusipelniusių žmonių įrašais. Namuose tikrai tvyro kūrybiškumo aura.
Neseniai Ventspilio muziejaus specialistai nusprendė, kad namui reikia grąžinti 20 a. 7–9 deš. interjerą, taip pat ir virtuvei! Rašytojas juk irgi yra žmogus, ir jis virtuvėje praleidžia bent kelias valandas kiekvieną dieną. H. Dorbės apsakyme „Dykumoje“ vyras, norėdamas nors kuo padėti žmonai, nusprendė kiekvieną rytą pats virtuvėje išsivirti kavos ir tyliai papusryčiauti.
Taigi, „Protėvių dulkėse“ yra atkurtas tipiškas 20 a. 7–9 deš. virtuvės interjeras – kūrenama krosnis, vidutines bangas gaudantis nedidelis radijas, šaldytuvas „Saratov“, kuriame išdidžiai stovi trikampė pieno pakuotė ir grietinės stiklainiukai, dujinė viryklė, pusryčių stalas. O prieškambaryje ant medinės pakabos pakabinta rašytojui taip buvusi būdinga skrybėlė ir apsiaustas.
20 a. 7–9 deš. H. Dorbė sukūrė istorinių romanų seriją, kurioje aprašomas ir Ventspilis, buvo išleisti jo eilėraščių rinkiniai, kuriems būdingi gyvenimo apmąstymai ir vertinimas. Dabar galime dar labiau įsijausti į rašytojo laikų atmosferą ir įvertinti paprastą to meto estetiką.
