Lyvių tarmė - VENTINMĒL yra viena iš trijų latvių kalbos tarmių.
Latvių kalboje yra trys tarmės (vidurinė, lyvių ir viršutinė latvių), kurios susiformavo latvių genčių – kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių – kalbų (arba tarmių) pagrindu ir apjungia 512 tarmių.
LIBIJOS TARMĖJE, KURI ANKSČIAU BUVO VADINAMA TAMNIEKŲ TARMĖ –kalbama Kurše į šiaurę nuo Alsungos, Kuldygoje ir vakarinėje Vidžemės dalyje. Šiai tarmei lyvių kalba turėjo didesnę įtaką nei kitoms latvių kalbos tarmėms. Lyvių tarmėje skiriamos dvi pagrindinės tarmių grupės: kuršių lyvių arba Tāmnieku tarmė ir Vidžemių lyvių tarmė.
Lyvių tarmės pavadinimas siejamas su šiose teritorijose gyvenusiais lyviais, vėliau maišiusiais su latviais arba kuršiais, palikdami savo arba lyvių kalbos bruožus latvių kalboje.
Pagrindiniai bruožai, atsiradę veikiant lyvių arba finougrų kalboms, yra šie:
- Nėra jokio gramatinių giminių skirtumo, kaip finougrų kalbose;
- Priesagų ir galinių skiemenų trumpinimas
Vienas tipiškiausių giliųjų tamniekių tarmių reiškinių, atsiradusių dėl moteriškosios giminės praradimo, yra moteriškosios giminės įvardžio „his“ pakeitimas vyriškosios giminės įvardžiu „hīv>vish“.
Žinoma Latvijos dialektologė prof. Marta Rudzīte klausia: „Galbūt tarmės ilgiau išliktų ir savo natūralioje aplinkoje, jei pasikeistų mūsų požiūris į jas, jei pradėtume jas laikyti tokia pačia kultūrine vertybe kaip liaudies dainas, liaudies kostiumus ir pan.?“
Knyga prieinama– Blinķa ventiņmēlē. Autorius: Uldis Grīnbergs. Knyga išleista 2019 m. „Īs ventiņ gramatika un tāmnik vārds jeb blinķa ventiņmēlē“ – tai įtraukiančiai parašytas, bet dėl to ne mažiau moksliškai pagrįstas „ventinų kalbos“ vadovas kiekvienam besidominčiam, leidžiantis susipažinti su įvairiapusėmis šios spindinčios latvių kalbos raiškos formomis. Žodyno autorius – filologas Uldis Grīnbergs, leidėjas – Ventspilio muziejus, leidykla – Jāņasēta. Knyga gausiai iliustruota XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios nuotraukomis bei vadovėlių iliustracijomis iš Ventspilio muziejaus kolekcijos.
(Iš: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, „Latvių kalbos tarmių fonetikos atlasas“. Ryga: Latvių kalbos institutas, 2013, p. 304; Iš: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, „Latvių kalbos tarmių morfologijos atlasas I“. Ryga: Zinātne, 2021, p. 288; Iš: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, „Šaltiniai dar neišsemti. Latvių kalbos tarmės XXI amžiuje“. Ryga: Latvių kalbos institutas, 21, p. 2016; (Iš: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, „Šaltiniai dar neišsemti. Latvių kalbos tarmės XXI amžiuje“. Ryga: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, 21, p. 2016.;Iš: Rudzīte, M. Darbai latvių dialektologijos srityje. Ryga: Latvijos universitetas, 2005. ; Iš: Rudzīte, M. Latvijos dialektologijos darbai. Ryga: Latvijos valstybinė leidykla, 1964. ; Iš: Rudzīte, M. Darbai latvių dialektologijos srityje. Ryga: Latvijos universitetas, 2005. )