Užavos upės pakrantėje tarp Tuņņu ( ankščiau Jānnieku) ir Robežnieku namų auga sena žila liepa, prie kurios senieji proteviai paaukojo savo stabus. Dar šimtmečio pradžioje ir po Antrojo pasaulinio karo palikdavo dovanas: pinigų, į kiaurą medžio uoksą sudėdavo varpų. Pagal žmonių įsitikinimus, kas laužo liepos šakas miršta arba susižeidžia patys. Pasak legendos, jei kam nors votis ar kitos ligos, tada skaudančią vietą reikia patrinti su audiniu ir pakabinti ant minėtos liepos šakų, tada liepa ligą pašalina.Karta tarnas važiavo vėlą žiemos vakarą su malkų vežimu per atodrėkį. Prie liepos esantis griovys buvo ištvinęs ir tarnas negalėjo pervažiuoti per jį. Tada jis nukirto tris liepos šakas, imetė jas į griovį ir persikėlė į kitą pusę. Kitą rytą, kirsdamas miškę malkas, nusikirto sau tris pirštus. Šalia liepos teka Stabų upelis, kuris toliau įteka į Užavos upę.

 All tourism objects of Užava parish available here:

http://uzava.ventspilsnovads.lv/