Piltenės bažnyčios pasididžiavimas – paauksuotas medinis altorius ir sakykla, 9 registrų vargonai, mediniai XII a. apaštalų atvaizdai, suolai ir atskiros ložės su kaltinėmis varstomomis durimis.
Sakykla datuojama 1719 m., tačiau Janio Rozentālo paveikslo kopija yra iš XIX a. 19 m. buvo pagaminti devynių registrų vargonai, kurių prospekto autorius buvo Liepojos medžio drožėjas Joahimas Kreicbergsas.
Bažnyčios skulptūros būdingos baroko laikotarpiui. Dvylika šventųjų apaštalų buvo išdėstyti palei sakyklos šonus. Bažnyčioje yra 222 sėdimos vietos ir suolai su kaltiniais vyriais.
Bažnyčia pastatyta 1557 m. Šiaurės karo metu bažnyčios pastatas pradėjo griūti, todėl 1708 m. parapijiečiai nusprendė pastatyti naują bažnyčią. 1710 m. prasidėjo Didysis maras, ir statybos buvo sustabdytos. 1717 m., po maro, 34 Piltenei priklausančiuose dvaruose gyvi liko tik 257 valstiečiai. 1719 m. dabartinė mūrinė bažnyčia buvo baigta statyti sugriuvusios medinės bažnyčios vietoje.
Bažnyčioje vis dar išlikę XVI a. medžio drožiniai. Vietoj medinio Kristaus atvaizdo, kaip buvo pirmojoje bažnyčioje, naujojoje buvo barono René altoriaus paveikslas, naujoji bažnyčia buvo erdvi ir šviesi.
Pasiklausykite unikalaus, virtuoziško antrų seniausių Latvijoje vargonų – Piltenės liuteronų bažnyčios vargonų – skambesio:
Įrašas paimtas iš Latvijos vargonų katalogo, kurį finansuoja Kultūros kapitalo fondas. Vargonų garsų pavyzdžius grojo Lilita Ozola. http://www.music.lv/lek/piltene_main.htm