Kiekviena šalis ir miestas turi savo simboliką: vėliavą, himną, herbą. Ventspilis taip pat turi šiuos skirtumo ir priklausymo simbolius. Ventspilio vėliava ir himnas yra simboliai, sukurti Atgimimo ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu. Tačiau Ventspilio herbo elementų galima rasti jau 1369 m. vaško antspaude ir jis laikomas vienu seniausių heraldikos simbolių Latvijoje.
Pats žodis herbas vėliau kilo iš rusų kalbos. herbas kuris, savo ruožtu, yra kilęs iš lenkų kalbos žolė ir vokiečių Paveldas (mantojums). Todėl pats simbolio pavadinimas slypi svarbioje informacijoje, kad jis paveldimas iš kartos į kartą, kaip genetinis kodas.
Ventspilio herbo pagrindas pagamintas iš tinklo, moksliškai jis vadinamas damascenu (kaip Damasko kalavijo papuošalas), o herbų istorija jau siejama su ginklais – kryžiaus žygiais, riterių turnyrais. Bet kodėl gi ne tinklas, čia gyvena žvejai! Viršuje – Tamplierių riterių (dar vadinamų tamplieriais) kryžius. Jį vokiečių riteriai pastatė kaip savo galios simbolį, Ventspilis yra Livonijos ordino uostas. Tačiau po kryžiumi – medžioklės ragas. Ką tai galėtų reikšti? Tik tai, kad Ventspilio pusėje yra daug miškų, todėl yra gerų medžioklės plotų.
Su miesto senove susiję heraldiniai simboliai – medžioklės ragas ir Livonijos ordino kryžius – buvo išsaugoti Ventspilyje ir vėlesniais amžiais, kai jis buvo Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės arba Kuršo gubernijos miestas. Tačiau skydo spalvos ar formos laikui bėgant keitėsi, atsižvelgiant į heraldinio ir meninio skonio pokyčius, taip pat į politinių ir ideologinių aplinkybių kaitą.
Tačiau daugiausia pokyčių įvyko XX amžiuje, kai įvyko savotiškų simbolikos supratimo ir taikymo perversmų.
Naujojoje Latvijos valstybėje simbolikos klausimai tapo aktualūs XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, priėmus Latvijos Respublikos vėliavos ir herbo įstatymą. 20 m. buvo įsteigtas Heraldikos komitetas. Tuo metu tik 1923 iš 19 miestų turėjo teisiškai patvirtintus herbus, tačiau, kaip pripažino komitetas, ne visi jie atitiko nepriklausomos Latvijos valstybės idėją, pavyzdžiui, Latgalos miestų herbai priminė Polocko herbą su dvigalviu ereliu skydo viršuje. Savo ruožtu Ventspilio herbe buvo simbolikos iš kito laikotarpio – Livonijos laikotarpio. Tuo metu nacionalinės savimonės raida buvo siejama su visko, kas vokiška, neigimu, o daugelis istorinių herbų elementų buvo suvokiami kaip vokiški, apibūdinantys latvių „šimtmečius trukusį subordinaciją“, todėl neatitinkantys naujosios valstybės simbolikos reikalavimų. Reikėtų pažymėti, kad vietos valdžios institucijos taip pat norėjo išlaisvinti istorinius herbus nuo nelatviškų elementų. Ryškiausias neigimas buvo susijęs su kryžiumi. Ventspilio miesto taryba taip pat prašė kryžių pakeisti kitu simboliu – Lačplėsio ugniniu kryžiumi arba švyturiu su spinduliais. Įdomu tai, kad Ryga ir Valmiera turėjo panašų norą atsisakyti vokiško kryžiaus. Istorinė Ventspilio simbolika buvo išsaugota paskutinę akimirką, prieš pat pateikiant tvirtinti Respublikos Prezidentui, išbraukiant iš protokolo „ugninį kryžių“. Ventspilio miesto herbą oficialiai patvirtino Latvijos Respublikos prezidentas Janis Čakste 36 m. spalio 1925 d.
Kai 1940 m. Latvija prarado nepriklausomybę, herbo naudojimas nebuvo nei formaliai panaikintas, nei uždraustas, tačiau praktiškai jis nebuvo naudojamas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje vėl iškilo simbolių poreikis ir, kaip ir XX amžiaus pradžioje, istoriniam herbui nepatiko skeptrų kryžius, kurį pakeitė simboliškai neutralus jūreivio vairas. O to meto herbams vis dar buvo būdingas Latvijos SSR vėliavos elementų ir spalvų naudojimas.
Simboliai įgijo daug didesnę reikšmę Atgimimo metu, demonstruodami žmonių norą atgauti savo šalies nepriklausomybę, o 1989 m. kovo 29 d. Ventspilis atkūrė savo istorinį herbą, patvirtintą 1925 m.
2011 m. liepos 28 d. Latvijos Respublikos kultūros ministerija įregistravo Ventspilio miesto herbą Herbų registre.
Miesto vėliavos sukūrimas taip pat susijęs su herbo istorija.Atkūrus istorinį herbą – 1989 m. kovo 29 d., kai Ventspilio miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu miestas atgavo 1925 m. patvirtintą herbo formą, iškilo poreikis sukurti miesto vėliavą.
Ventspilio herbo atsiradimo istorija
Miestas turi savo rašytinį ir šnekamąjį žodį bei savo „žodį“ – herbą – suformuotą spalvų ir simbolių kalba. Pirmasis istorijos bėgyje gali daugiau ar mažiau kisti, antrasis – nepakitęs ir tik retai, ypač nepalankiomis aplinkybėmis, iškraipytas ar net prarastas. Tai patvirtina ir „vizualinio žodžio“ arba Vindau/Vendavos/Ventspilio miesto herbo istorija.
Ventspilis yra vienas iš nedaugelio viduramžių miestų Latvijoje, kuris savo heraldinę simboliką pradėjo kurti jau XIV amžiuje. Viena iš 14 gyvenviečių, kurios čia įgijo miesto teises Livonijos laikotarpiu (XIII–XVI a.), negalėjo likti be ženklo, patvirtinančio pilietinį pasitikėjimą – tai būtų buvę nepriimtina to meto visuomenės nuomonei! Seniausias, kuris miesto herbu neabejotinai tapo tik kiek vėliau, išliko apvaliame vaško antspaude, pridėtame prie 11 m. dokumentų. Jo centre languotame kvadrate pavaizduotas kryžius praplatintais galais (vadinamasis plaukmeninis arba leteninis kryžius), po juo – lenktas medžioklės ragas. Antspaudo tekstas skelbia: „antspaudas Ventos mieste gyvenantiems miestiečiams“. (S[igillium] burgencium Winda manenciumNors šis vaizdavimas dar negali būti laikomas herbu tikrąja šio žodžio prasme (pavaizduoti elementai nėra išdėstyti skyde), tai neabejotinai yra Ventspilio miesto heraldinio simbolio pradžia, nes ir kryžius, ir ragas kaip pagrindinės figūros išsaugomi net ir tada, kai jie yra išdėstyti herbo skyde. Jų vaizdavimas detaliai ar stilizacija nėra būtinas – kiekvienas menininkas ar herbo atkuriamasis juos istorijos eigoje šiek tiek keičia savo nuožiūra. Kitaip yra tik XX amžiuje, kai visuomenė priprato prie tikslių serijinių reprodukcijų ir nori tai matyti ir herbo reprodukcijoje.
Visų herbe pavaizduotų simbolių reikšmę paaiškinti nėra lengva. Paprasčiau su kryžiumi – jis simbolizuoja gyvenvietę kaip Livonijos ordino miestą. Panašiai kaip, pavyzdžiui, Valmieros ar Rygos herbe pavaizduoti ševroniniai kryžiai. Medžioklės rago figūrai yra įvairių paaiškinimų. Viena versija rodo, kad medžioklės ragas yra plačiai paplitęs simbolis Vakarų Europos miestų ir šeimų heraldikoje ir, veikiamas jų tradicijų, pateko ir į Ventspilio simboliką. Baltijos vokiečių istorikas K. Mettigas manė, kad Ventspilio atveju medžioklės ragą galima sieti ir su visiškai praktišku dalyku – medžiokle, nes vienas artimiausių Ventspilio vado pagalbininkų buvo specialus vanagų valdytojas, kuris gaudydavo, stebėdavo ir dresuodavo vanagus medžioklei.
Atrodo, kad vienintelis kintamas elementas yra herbo spalvos ir metalai. 1728 m. Ventspilio miesto tarybos protokolų knygoje rašoma, kad skyde „viršutinėje dalyje baltame lauke – auksinių nagų kryžius... apačioje tamsiai mėlyname lauke – tinklas, ant jo – juodas ragas su auksine burna ir apvadu...“. XIX a. pradžioje buvo nurodyta, kad visas skydo laukas yra juodas, o ragas ir kryžius – sidabriniai. Tik 19 m. nusistovėjo spalvų ir metalų derinys, kuris naudojamas iki šiol. Tiesa, visuose šiuose aprašymuose nurodomas „žvejybos tinklas“, kuris dažniausiai vaizduojamas apatinėje skydo dalyje, taip pat virvėmis ant kryžiaus pakabintas medžiotojo ragas. Taip Ventspilio herbas buvo vaizduojamas iki 1846 m., kai R. Zarinio arba vieno iš jo mokinių nupieštas herbas (autorystės klausimas vis dar nėra iki galo aiškus) įgavo kontūrus, kuriuos miestas naudoja iki šiol: „Violetiniame lauke su sidabriniu tinklu sidabrinis medžioklės ragas su auksiniu kandikliu, lanku ir apvadu, virš jo auksinis sakalo kryžius“. Tiesa, pirmaisiais Latvijos Respublikos metais, kai karaliavo nacionalinio patriotizmo vėjai, neigiantys senąjį „vokišką“ paveldą, miesto taryba paragino Heraldikos komitetą pakeisti kai kurias herbo figūras, „pakeičiant ankstesnį vokišką geležinį kryžių arba Latvijos – Lačplėšio ugniniu kryžiumi, arba švyturiu su spinduliais“. Pažymėtina, kad Rygos ir Valmieros savivaldybės tuo metu taip pat turėjo panašų norą atsisakyti sakalo kryžiaus. Tačiau, tvirtindama senovinių, istorinių herbų aprašymus ir vaizdus, Heraldikos komitetas nusprendė išsaugoti istorinius elementus.
Sovietinės okupacijos metu Ventspilio miesto simbolis, kaip ir kitų Latvijos miestų herbai, išgyveno ilgą „draudimo“ arba „užmaršties“ laikotarpį. Tik septintojo dešimtmečio pabaigoje, kuriant sovietinius miestų heraldinius simbolius, buvo imtasi kurti Ventspilio herbą. Ventspilio muziejaus kolekcijoje yra apie 20 skirtingų eskizų, kuriuose nauja simbolika buvo išspręsta neįsivaizduojamiausiu būdu – tiek atkuriant žuvėdras, inkarus ir laivus, tiek J. Fabricijaus paminklu ir didelėmis penkiakampėmis žvaigždėmis. Po ilgų permainų 60 m. buvo patvirtintas simbolis, apjungiantis ir senovinį, ir sovietinį: skydo lauko viršutinėje dalyje buvo atkurtas medžioklės ragas, o apatinėje – laivo vairas. Kryžius, kaip svetimos ideologijos simbolis, žinoma, išnyko. Visko viduryje – Latvijos SSR vėliavos spalvos.
Ventspilis atgavo savo istorinę simboliką 1989 m. kovo mėn., kai 1925 m. patvirtintas simbolis buvo atgaivintas dailininko A. Noričio piešinyje. 1993 m. jį, kartu su kitų miestų herbais, vėl atkūrė Valstybinė heraldikos komisija (piešėjai J. Ivanovas, G. Kirke, L. Šēnbergas). Aprašymas, kuris yra svarbiausias heraldikoje, yra analogiškas, piešiniai išsiskiria nereikšmingomis, iš pirmo žvilgsnio nepastebimomis detalėmis. Praktiškai miestas naudoja A. Noričio piešinio versiją. Norisi tikėti, kad senovinis miesto simbolis išliks (bus naudojamas) dar daugelį amžių. (Dr.hist. Armandas Vijupsas)